419071445_1084737462595274_2058563461476172290_n.jpg

Deividas Hokinsas (1927-2012), visame pasaulyje žinomas psichiatras, praktikuojantis gydytojas, dvasinis mokytojas ir sąmonės tyrinėtojas, sukūrė vibracinę sąmonės skalę. Kiekvienam lygiui priskiriamas skaičius, kuris nusako vibracijos dažnį, nuo 1 iki 1000. Kur 1 – bakterijų lygis, o 1000 – aukščiausias žmogaus kūne esantis sąmonės lygis (Jėzus, Krišna, Buda).
Dauguma žmonių, pasak Hokinso, yra ties skaičiumi 200.

Žemiausius energetinius lygius Hokinsas klasifikavo taip:

Gėda (20) – tai neapykanta, nukreipta į save.
Kaltės jausmas (30) – žmogus negali sau atleisti, taip nukreipdamas destruktyvią energiją prieš save.
Apatija (50) – visiškas tikėjimas savo bejėgiškumu.
Sielvartas (75) – praradimo, liūdesio, depresijos lygis.
Baimė (100) – bazinio pasitikėjimo pasauliu trūkumas.
Noras (troškimas, geismas) (125) – vartotojiškas gyvenimo suvokimas.
Pyktis (150) – nepateisintų lūkesčių lygis.
Puikybė (175) – savęs įtvirtinimas akivaizdžiai silpnesnio žmogaus sąskaita.
Žmogaus, turinčio dominuojančias žemesnės eilės emocijas, tikslas yra išlikimas.

Aukštesni energetiniai vibracijos lygiai pagal Hokinsą:

Drąsa (200) – žmogus pastebi gyvenimiškus išbandymus ir yra pasirengęs juos atremti. Jis juos suvokia kaip pamokas, kurios veda į jo vystymąsi.
Neutralitetas (250) – leisti sau būti savimi, kitiems būti kitais. Jūs neprivalote pateisinti kažkieno lūkesčių ir nieko nelaukiate iš kitų.
Pasirengimas (310) – šiame lygyje žmogus yra pasiruošęs pasitikėti gyvenimu. Tenkinti tik bazinius poreikius jam daugiau nepatinka ir jis yra pasirengęs vystytis ir augti.
Priėmimas (350) – tokiame lygyje žmogus prisiima atsakomybę ir pradeda aktyviai judėti į priekį. Tai yra tikslų išsikėlimo ir jų pasiekimo lygis.
Intelektas (400) – šiame lygyje žmogus įveikia žemesnių lygių emocinį aspektą ir savo intelektą išnaudoja pilnu pajėgumu.
Meilė (500) – čia Hokinsas veikiau apibūdina besąlygišką meilę visatai. Tai supratimas apie savo ryšį su viskuo aplink ir su viskuo, kas egzistuoja.
Džiaugsmas (540) – čia yra visa apimančios ir nepajudinamos laimės jausmas, kuris nepriklauso nuo išorinių įvykių ir situacijų.
Harmonija (600) – visiška harmonija su visata. Hokinsas teigė, kad šį lygį pasiekia tik 1 žmogus iš 1 000 000.
Nušvitimas (700-1000) - yra aukščiausias lygis, kuriame žmogaus sąmonė susilieja su Dieviška prigimtimi.

Savo emocinių vibracijų lygį galima valdyti. Keldami savo būseną skalėje, jūs neišvengiamai gerinate savo gyvenimo kokybę. Tačiau kartais žmonių gyvenime būna įvykių, kurie priverčia mūsų Sąmonę nusileisti į žemiausių emocijų bedugnę: epidemijos, teritoriniai konfliktai, ekologiniai, klimato, stichiniai kataklizmai, ekonominiai įsipareigojimai ir t.t.

4 galimi etapai ir metodai, kaip nuraminti savo Sąmonę ir vėl pakelti jos lygį:

- atsijunkite nuo panikos egregorų, neapykantos ir kitų neigiamų emocijų: fiziškai ir morališkai palikite nerimą keliančią teritoriją, taip pat atsijunkite nuo informacinių šaltinių;
- meditacija, malda, afirmacijų skaitymas ar klausymas - kaip būdas nusiraminti - dėmesio koncentravimas į savo pamąstymus ir ketinimus;
- kitų psichologinių metodų naudojimas nerimo ir panikos būsenoms pašalinti;
- valingas Sąmonės koncentravimas ties reikiama būsena ir lygmeniu, o tai reiškia ir valingą neigiamų emocijų, frazių, minčių ir pan. pašalinimą iš Sąmonės ir Pasąmonės.

Kiekvieną kartą žiūrėdami į šią Lentelę, mes suprantame, kad taip - tai tik mūsų realybės suvokimas, o tai reiškia, kad jį keičiant - keičiasi ir mūsų emocijos, ir mūsų būsena, ir net daug kas aplink mus.

Kaip galvojate, kokiame lygyje esate Jūs?

MILGRAMO EKSPERIMENTAS

Laikraštyje buvo paskelbta, jog kviečiami savanoriai dalyvauti „atminties tyrimo“ bandymuose, už tai sumokant 4,50 dolerio.

Milgramas paaiškindovo atvykusiam savanoriui bei kitu savanoriu apsimetančiam savo asistentui jog jie dalyvaus bausmės įtakos mokymosi procesui tyrimuose. Buvo apsimetama jog traukiami burtai, kuris iš dalyvių bus „mokytojas“ ir kuris „mokinys“. Iš tiesų abiejuose traukiamuose popieriaus lapeliuose buvo parašyta „mokytojas“, todėl kiekvienas atvykęs savanoris juo ir tapdavo. „Mokytojui“ trinktelėdavo 45 voltų įtampa, taip paaiškindami, ką jaus pagal jo komandas kratomas „mokinys“. „Mokinio“ užduotis buvo perskaityti ir iš atminties pakartoti duotą žodžių sąrašą. „Mokytojui“ buvo liepta bausti už kiekvieną klaidą, kiekvienąkart didinant elektros smūgio įtampą 15 voltų.

„Mokytojas“ tiki iš tiesų trenkiąs elektra, tačiau asistentas, būdamas profesionaliu aktoriumi, tik apsimeta gaunąs smūgį. „Mokytojas“ užtikrinamas, jog jis nesąs atsakingas už Milgramo nurodymų vykdymą.

Kiekvienąkart „mokytojui“ pasiūlius nutraukti jam nebepatinkantį bandymą, eksperimentatorius duoda nurodymą tęsti, tokia tvarka:

  1. Prašau tęsti.
  2. Šis bandymas reikalauja jus tęsti.
  3. Jūs būtinai privalote tęsti bandymą.
  4. Jūs neturite pasirinkimo, jūs privalote tęsti bandymą.

Jei savanoris nepaklūsta ketvirtajam Milgramo nurodymui, bandymas sustabdomas. Antraip jis sustabdomas „mokytojui“ pasiuntus 450 voltų elektros smūgį tris kartus iš eilės.

Vėlesnės eksperimento analizės metu visgi paaiškėjo jog eksperimentorius bandymo metu aktyviai stengėsi įtikinti tiriamąjį tęsti eksperimentą, sakydamas daugiau nei šias keturias frazes.

REZULTATAI

Milgramo bandymų metu 65 procentai bandomųjų (savanorių eksperimento dalyvių) eksperimentatoriaus nurodymu pasiuntė aukai (kuri iš tiesų buvo aktorius) įsivaizduojamą 450 voltų elektros smūgį, nors kai kurie prieš tai ir pasakė grąžinsią už dalyvavimą gautus 4,50 dolerio. Nė vienas dalyvis neatsisakė trenkti aukai 300 voltų įtampa. Psichologai pakartojo šį bandymą įvairiose pasaulio vietose ir nustatė, jog aklai autoritetu (eksperimentatoriumi) sekančių žmonių dalis visur yra pastovi ir artima maždaug dviem trečdaliam.

84 procentai vėliau apklaustų dalyvių teigė esą „patenkinti“ arba „labai patenkinti“ dalyvavę šiame bandyme, daugelis rašė išsamias padėkas, siūlėsi asistuoti kituose eksperimentuose ar prašėsi priimami į darbą šioje laboratorijoje. Netgi iš atsisakiusių trenkti galutinį smūgį nė vienas nepareikalavo atsisakyti paties eksperimentavimo, nepasidomėjo „aukos“ sveikata po bandymo.

Nors bandymas atskleidė svarbų žmogaus psichologijos dėsningumą, šiuo metu jis būtų laikomas neetišku ir negalėtų būti atliktas.

TOLIMESNI TYRIMAI

Milgramas taip pat nustatė, jog neprotingam bandomojo elgesiui turi įtakos autoriteto (eksperimentatoriaus) bei aukos artumas. Jei autoritetas komanduoja bandomajam tik telefonu, protingai besielgiančių žmonių padaugėja. Dalis bandomųjų tokiu atveju ima apgaudinėti eksperimentatorių, apsimesdami, jog tebevykdo jo nurodymus. Jei auka būdavo arti ir bandomasis turėdavo pats priglausti aukštos įtampos kontaktą, autoriteto klausančių žmonių sumažėdavo iki maždaug 30 procentų.

Įtardamas, jog bandomieji juo pasitiki kaip universitetui atstovaujančiu mokslininku, Milgramas įkūrė fiktyvią neva kažkokia miglota komercine veikla užsiimančią firmą ir pakartojo bandymus ten. Rezultatai buvo tokie patys. Visgi vėlesnės analizės metu paaiškėjo, jog maždaug pusė tiriamųjų nemanė, jog smūgiai elektra yra tikri.

Nebuvo aptikta jokių skirtumų tarp vyrų ir moterų elgesio.

Taip pat buvo nustatyta, jog žiauriam sprendimui turi įtaką grupės dydis. Jei tas pats bandymas buvo kartojamas vienu metu esant dviem arba trims bandomiesiems, jie gana dažnai sutardavo nebetęsti eksperimento. Žiauraus elgesio atvejų sumažėdavo iki 40 procentų.

INTERPRETACIJA

Žinomi du galimi šio reiškinio paaiškinimai.

  • Konformizmo teorija (Solomono Ascho darbai) teigia, jog jei žmogus neturi nei žinių, nei galimybių apsispręsti, jis perduoda sprendimo teisę grupei ir jos hierarchijai. Tai ypač tikėtina įvairiose kritinėse situacijose.
  • Pats Milgramas manė, jog žmogus laiko save tik instrumentu, vykdančiu eksperimentatoriaus norus bei ketinimus ir todėl nesijaučia atsakingas už pasekmes.
  • Tiesioginis paliepimas tęsti bandymą buvo palyginus mažai efektyvus, taip užginčijant pagrindinę Milgramo išvadą, jog žmogus tiesiog paklūsta autoritetui. Labiau veikė aiškinimai, jog eksperimentas itin reikšmingas, jog jo rezultatai vėliau padės sukurti efektyvias mokymo metodikas.

Milgramo eksperimento rezultatais aiškinamas kai kada labai žiaurus fašistų, stalinistų ir bet kokią pagalbą žmogui atmetančių kraštutinių liberalų elgesys. Visgi atvėrus daugiau archyvų, paaiškėjo jog dalis teisme „man paliepė“ teigusių nacistų kitur yra pasakę jog elgėsi vedami įsitikinimo.