Alkoholizmas – liguistas potraukis gerti alkoholinius gėrimus. Medicinoje alkoholizmas yra laikomas lėtiniu susirgimu, kuris gali progresuoti ilgai vartojant alkoholį. Jis pasireiškia patologiniu potraukiu alkoholiui, psichine, o vėliau - ir fizine priklausomybe. Kitaip alkoholizmas gali būti apibrėžiamas kaip alkoholinių gėrimų vartojimas, trikdantis normalų žmogaus asmeninį, šeimyninį, socialinį ir darbinį gyvenimą.
Tradiciškai suprantamos vartojimo priežastys yra pakankamai plačiai aprašytos per įvairius modelius bei teorijas, o papildomas jų aprašinėjimas, pridėtinės vertės greičiausiai jums nesukurs. Daugiausiai yra taikomas biopsichosocialinis sveikatos modelis, kuriuo remiantis ir aiškinama ši problema bei jo pagrindu kuriamos sveikimo programos.
Mano manymu psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas – tai būdas apsiginti nuo neteisingo pasaulio, kuriame žmogus negali būti laimingu ir galima sakyti, kad svaigindamasis jis kūrybiškai prisitaiko. Taigi, siūlau žiūrėti į alkoholizmą, kaip į psichinės apsaugos priemonę nuo aplinkinio pasaulio netobulumo. Tas aplinkinio pasaulio netobulumas gali atsiskleisti labai įvairiais būdais.
Pvz. Bet kuris vyras, net ir pats lėčiausias, sekdamas tradiciniu šeimyninių santykių stereotipu, mano, kas jis yra šeimos galva (net ir tada, jeigu uždirba mažiau už žmoną ir namuose nieko neveikia). Ir dauguma vyrų labai saugo šią savo viršenybės idėją ir bando ją įgyvendinti. Jeigu žmona labai valdinga ir grubiai žlugdo vyro pretenzijas į viršenybę, tai jam lieka tik kelios išeitys:
- Palikti žmoną
- Pasinerti į darbą ir dirbti po 16 valandų
- Ieškoti pagarbos šaltinio - kitos moters, kuri neskuba reikšti pretenzijų dėl lyderiavimo
- Pradėti vartoti alkoholį, o jo išgėrus - vyriškumo žeminimo problema išgaruoja
Tai ne priežastis argumentuoti vyrų girtuoklystę, nes šio pavyzdžio
esmė yra parodyti, kad girtuokliavimas yra psichinė apsauga nuo vertybių
sistemos žeminimo. Priežastimi gali būti ir sveikata, darbas, pinigai, draugai, savo potencialo nepanaudojimas
bei daugelis kitų dalykų. Lygiai taip pat galima aprašyti ir moterų situaciją, kada vyrai bei aplinka joms
turi ne ką mažiau (neretai ir daugiau) pretenzijų bei reikalavimų.
Galima šį procesą aprašyti ir tokiu būdu: išskirti vieną iš dažniausiai pasitaikančių psichologinių fenomenų, kuris verčia žmogų svaigintis. Tai situacija, kada žmogus perdėtai reikšmingai žiūri į savo trūkumus, todėl išgyvena kaltės, graužaties bei nepasitenkinimo savimi jausmus. Čia atpažins save tie, kurie stengiasi būti geri visiems, išskyrus save pačius. Taip pat tie, kurie nuolat kaltina save dėl iškylančių problemų (gali būti kaltinami ir kiti). Tokie žmonės nuolatos menkina savo gabumus ir konstatuoja trūkumus, nuvertina ir nureikšmina savo poreikius bei skaudulius. Jeigu toks nepasitenkinimas savimi tęsiasi ilgą laiką, tai vėliau ar anksčiau, žmogus susiduria su sunkumais – nukenčia santykiai šeimoje, darbe, versle, su draugais ir t.t. Jam per skaudu nekęsti savęs, todėl išeitimi tampa svaigalai.
Todėl šiuo atveju norisi sakyti, kad alkoholizmas - ne liga, o psichologinės saugos būdas. Ir atprasti nuo girtuoklystės reikia nebūtinai gydantis ar priverstinai koduojantis, o geštalto psichoterapijos pagalba šalinant tas priežastis, kurios griauna žmogaus vertybių sistemą. Arba pakeisti žmogaus vertybių sistemą, kadangi aplinkinis pasaulis (arba pats žmogus) ją griauna.
Mano tikslas nėra “priversti” Klientą keistis, bet padėti jam pamatyti pasikeitimo poreikį ir galimybes. Vienas iš pagrindinių tikslų yra padėti Klientui tirti savo suvokimą bei pasipriešinimus pasikeitimams. Dauguma besikreipiančių skuba ir nori greito efekto. Kartais jiems užtenka ir psichoįtaigos* seanso, tačiau aš rekomenduoju neapsiriboti vien tuo, sėdint ir laukiant stebuklo savo gyvenime, o keltis tikslus, jų siekti ir tobulėti pasirinktose srityse. Tiems, kurie nusiteikę skirti sau daugiau laiko bei nori suprasti, kaip sau padėti ne tik priklausomybių srityje, kartu rekomenduoju palaikomąsias konsultacijas, efektyviausiam veiksmingumui – 5-12 konsultacijų ciklą.
Pats psichoįtaigos* seansas užtrunka apie 15 minučių. Aš nenaudoju chemijos, o psichoįtaigos* pagrindas nėra baimė. Todėl Klientui nereikia nerimauti dėl įtaigos galiojimo pabaigos. Aš įvedu Klientą į tam tikrą psichofizioemocinį transą (naudoju (priklauso nuo atvejo) NLP/M. Eriksono, S. Grofo psichotechnikas), kurio metu Kliento pasąmonė gauna konkrečias komandas - naują programą ir vėliau pati ją įgyvendina. Klientui dingsta nepasitenkinimas savimi ir jis pakeičia santykius su ta situacija, kurioje dabar yra. Palaikomųjų konsultacijų dėka, Klientas pats gali valdyti pasikeitimo procesą, todėl ateityje jeigu kažkokia situacija jo netenkins, naujos programos ir išmoktų psichotechnikų dėka, jis galės reorganizuoti savo elgesį remiantis adekvačiau suvokiama realybe.
Kai žmogų kamavęs sutrikimas panaikinamas, jis turi susivokti, kad būtina
keisti ir savo funkcionavimą išorėje. Tuomet poveikis bus ilgalaikis, o gal ir
iki gyvenimo pabaigos. Jeigu žmogus toliau nedirba su savimi, problemos po
kurio laiko vėl sugrįžta. Visi nori stebuklų, bet be pastangų niekas nevyksta.
Ir svarbu, kad žmogus ateitų dėl savęs, o nebūtų tik artimo žmogaus atvestas,
nes tuomet pagalba bus mažai veiksminga - kito žmogaus motyvacijos nepakanka.
____________________________________________________________________
(Ne) rekomenduoju
Kada žmogus, kuris cheminėmis medžiagomis ar kodais yra pririšamas prie laiko, t. y. metų ar penkių – jis praranda galimybę gauti reikiamos išminties, nes laikas švaistomas laukimui (dažnai – nesąmoningam), kada kodas pasibaigs ir vėl bus galima gerti. Per tą laikotarpį žmoguje neįvyksta reikiami pokyčiai ir kodas “nulaužiamas”, nusiviliama kodavimu dėl to, kad nuo alkoholio vartojimo laikė tik baimė ir priklausomybė nuo koduotojo bei panaudotos cheminės medžiagos. Taigi, nei baimė ir koduotojas problemų nesprendžia. Todėl aš manau taip: jeigu jūs norite, kad kodo “nenulaužtumėt”, ar kad psichoįtaiga* tikrai padėtų, o tiksliau – kad nei nekiltų noras jų “nulaužinėti”, turite pradėti suvokti save, savo tikruosius poreikius ir tada – keistis.
Išsigelbėjimo momentas yra tas taškas, kada peržengiate įprastinę savo patirtį. Aš padedu tai padaryti. Tie, kurie buvo “nelaimėliai”, “nevykėliai”, “pavargėliai” ir t. t. – nustoja tokiais būti, ir tai nėra mano nuopelnas. Tai paties žmogaus mąstymo, jautimo ir veiksmų rezultatas, kurio link aš padedu eiti. Geriausias rezultatas būna judant šiais žingsniais: paaiškinamoji sesija, psichoįtaigos seansas, darbas pačiam su savimi ir palaikomosios sesijos.
Konsultacijos/jų metu padedu Klientui suvokti savo gyvenimą, kaip savo kūrybos vaisių ir prisiimti už jį atsakomybę. Suvokti, kad jeigu jis sugebėjo susikurti sau gyvenimą tokį, kokiu dabar yra nepatenkintas, tai reiškia, jis gali susikurti ir kitokį, o aš jam šiame kelyje padėsiu. Jeigu Tu nuspręsi, kad nori gyventi blaiviai, ateik – aš turiu ką Tau pasakyti ir žinau, kaip padėti. Bet atmink – blaivybė nėra pagrindinis Tavo gyvenimo tikslas ir pirmiausiai paklausk savęs, ką darysi pasiekęs greitų ir ilgalaikių savijautos bei poelgių pasikeitimų? Ką darysi ir kaip gyvensi būdama(-s) blaivi(-us)? Na, o jeigu renkiesi dar palaukti ir nieko nekeisti, tada įsidėmėk vieną svarbią tiesą, kuri gali būti, kad tau atvers akis:
Jei
Tu visada darysi tai, ką darydavai iki šiol, tada Tu ir gausi visada tai, ką iki šiol gaudavai. Tu ir toliau laikysiesi savo tvirto požiūrio į pasaulį, taip ir nesuvokdamas aplinkui vykstančių
pokyčių. Užuot priėmęs sprendimą pasikeisti, tu pyksi
ant aplinkinio pasaulio, tapsi vis agresyvesnis ir viskuo nepatenkintas. Kadangi
pasaulis nekreips dėmesio į tavo nepasitenkinimą ir nepasikeis pagal tavo norus ir
įsitikinimus, tai galiausiai liksi užsisklendęs nuo netobulo (tavo nuomone) pasaulio.
Užsisklendimo būdas tipiškas - alkoholis ir kiti narkotikai. Užburtas ratas suksis ir toliau tavo gyvenime.
Sėkmės jums priimant svarbius sprendimus!
________________________________________
*Psichoįtaiga, sugestija. Psichikos poveikis, kuriuo silpninant proto, kritikos, savarankiškumo įtaką stengiamasi suaktyvinti kitų psichikos procesų (pvz., jausmų, suvokimo, potraukio, atminties, valios) įgūdžius. Įtaigavimas yra natūrali žmogaus būsena. Savęs paties įtaigavimas – savitaiga. Kito žmogaus įtaiga vadinama heterosugestija, grupės žmonių įtaiga – indukcija. Gydomoji įtaiga – vienas iš psichoterapijos metodų, jai atlikti reikia specialaus pasiruošimo ir atitinkamų žinių.
1955 m. hipnozę oficialiai patvirtino Britų medicinos asociacija, o po kelių
metų – Amerikos medikų asociacija. Oficialus pripažinimas leido išplėsti
mokslinius tyrimus ir moksliškai pagrįsti hipnozės naudojimą. Deja, Lietuvoje,
skirtingai nei kitose šalyse, hipnozė laikoma netradiciniu gydymo metodu.